Širdies ir kraujagyslių ligos. Perspėjamieji širdies infarkto, insulto požymiai.

Širdies ir kraujagyslių ligos, įskaitant insultus, pasaulyje kasmet nusineša 17,3 mln. gyvybių ir šis skaičius vis auga. Manoma, kad 2030 m. jis gali pasiekti 23 mln. mirčių per metus.

Širdies ir kraugyslių ligos – didelė įvairių ligų grupė. Pačios dažniausios yra išeminė (koronarinė) širdies liga ir cerebrovaskulinė liga. Širdies raumens infarktas ir galvos smegenų insultas – dažniausios šių susirgimų apraiškos, pasireiškiančios ūmiai.

Perspėjamieji širdies infarkto požymiai:
nemalonūs pojūčiai krūtinėje (diskomfortas): spaudimas ar skausmas krūtinės viduryje už krūtinkaulio ar tarp krūtų;
• diskomfortas ir/ar skausmas, plintantis į kitas viršutinės kūno dalies sritis: vieną ar abi rankas, nugarą, kaklą, apatinį žandikaulį, skrandžio sritį;
• oro trūkumas kartu su nemaloniu pojūčiu krūtinėje;
• šiuos požymius gali lydėti silpnumas, jėgų netekimas, šaltas prakaitas, nerimas, mirties baimė, pykinimas, vėmimas, galvos svaigimas, sąmonės praradimas.

Perspėjamieji insulto požymiai:
• staigus rankos, kojos, vienos veido pusės nusilpimas;
• staigus suvokimo, kalbos sutrikimas;
• staigus regėjimo sutrikimas viena ar abiem akimis;
• staigus koordinacijos, pusiausvyros, eisenos sutrikimas;
• staigus stiprus galvos skausmas be aiškios priežasties.

Atsiradus išvardytiems infarkto ar insulto požymiams svarbu kuo greitesnė medicinos pagalba.

Širdis ir fizinis aktyvumas. Reguliarus mankštinimasis mažina bendrojo cholesterolio, mažo tankio lipoproteinų, blogojo cholesterolio ir trigliceridų kiekį kraujyje, didina didelio tankio lipoproteinų, gerojo cholesterolio kiekį, mažina insulino rezistenciją, gerina gliukozės toleranciją, apsaugo nuo metabolinio sindromo, antrojo tipo cukrinio diabeto, teigiamai veikia krešėjimo sistemą. Judėjimas padeda reguliuoti arterinį kraujospūdį, treniruoja ir stiprina širdies raumenį, didina koronarinių arterijų spindį. Be to, tai būtina nutukimo gydymo programos dalis. Fizinis aktyvumas koronarinės širdies ligos riziką sumažina tiesiogiai veikdamas širdį ir kraujagysles bei mažindamas įvairių kitų rizikos faktorių įtaką.
Kuo geresnis asmens fizinis pajėgumas, tuo lengviau širdžiai išstumti reikiamą kiekį kraujo. Reguliariai besimankštinančių žmonių pulso dažnis retesnis, fizinio krūvio metu jis dažnėja ne taip staiga – t. y. širdis dirba žymiai taupiau, lėčiau kyla kraujospūdis, kvėpavimo dažnis. Baigus treniruotę visų rodiklių reikšmės greičiau sugrįžta į įprastines.


Širdis ir tinkamas maitinimasis.
Mokslininkų ištirta, kad širdies ir kraujagyslių ligų riziką didina antsvoris, nutukimas, piktnaudžiavimas riebiu ir saldžiu maistu, alkoholio vartojimas, rūkymas, sėslus gyvenimo būdas.
Žmonėms, kurių cholesterolio kiekis didelis, didesnė ir širdies ligų rizika. Produktų, kuriuose gausu sočiųjų riebalų arba cholesterolio, dažnas vartojimas didina mažo tankio lipoproteinų cholesterolio kiekį bei skatina aterosklerozinių plokštelių susidarymą arterijose, o tai gali sukelti širdies ligas.


Maisto produktai, kuriuose gausu skaidulinių medžiagų.
Tyrimais įrodyta, kad produktai, kuriuose gausu skaidulinių medžiagų, padeda mažinti cholesterolio kiekį kraujyje. Skaidulinių medžiagų daug nesmulkintuose javuose, avižose, sėlenose, miežiuose, pupose ir daugelyje vaisių bei daržovių. Vaisiuose ir daržovėse taip pat gausu antioksidantų, kurie gali sumažinti širdies ligų riziką.

Omega-3 riebalų rūgštys taip pat gali padėti sumažinti cholesterolio lygį ir širdies ligų riziką. Omega-3 riebalų rūgščių šaltiniai: riebiosios žuvys (silkė, skumbrė, lašiša, sardinė ir upėtakis), daiginti kviečiai, rapsų ir sėmenų aliejus.


Mononesotieji riebalai. Nustatyta, kad mononesotieji riebalai mažina mažo tankio lipoproteinų cholesterolio kiekį nemažindami didelio tankio lipoproteinų kiekio. Puikus mononesočiųjų riebalų šaltinis yra riešutai, alyvuogių aliejus, alyvuogės, moliūgų sėklos ir avokadai.

Produktai, kurių reikėtų vengti ar vartoti saikingai. Sveikos mitybos rekomendacijose nurodoma, kad riebalai turi sudaryti ne daugiau kaip 35 proc. (20–35 proc.) paros maisto davinio energinės vertės. Produktai, kuriuose gausu cholesterolio – pienas, kiaušiniai, sūris ir mėsa – neturėtų būti išbraukti iš vartotinų produktų sąrašo, bet jų turi būti vartojama saikingai.

 

Parengta pagal Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras

 

Laikrodis

Apklausa

Kaip stiprinate imunitetą siaučiant gripui?
 
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis

Paieška