Rūgščių ir šarmų įtaka mūsų sveikatai

Kad organizmas būtų sveikas, žmogaus kraujo ir audinių rūgštingumas turi būti pastovus (pH 7,4). Renkantis maisto produktus, visuomet reikia atsiminti: šarminės medžiagos, neutralizuodamos rūgštines – organizmą valo, o rūgštinės – organizmą rūgština ir užteršia rūgštinėmis atliekomis.

Deja, šiuolaikinėje mityboje vyrauja organizmą rūgštinantys maisto produktai. Tai mėsa ir jos gaminiai, produktai iš baltų miltų, kava, pasterizuotos sultys, žuvis ir jūros produktai, duona, bandelės, saldumynai, kiaušiniai, „greitojo maisto“ gaminiai, įvairūs gazuoti gėrimai, prisotinti angliarūgštės, dirbtinių saldiklių, dažiklių, konservantų ir kt. Organizmą rūgština alkoholis, rūkalai, stresas, nuolatinis skubėjimas, nejudrumas.

Netinkamas maistas ar gyvenimo būdas padidina rūgščių kiekį organizme. Organizmo sistemos negali neutralizuoti didelio rūgščių kiekio, todėl jos kaupiasi jungiamajame audinyje. Kai jungiamajame audinyje susikaupia rūgščių, žmonės darosi nervingi, jautrūs stresui, mažėja darbingumas, sunku susikaupti, greičiau pavargstama. Maisto produktuose trūkstant šarminių medžiagų, ypač kalcio, organizmas jas „skolinasi“ iš kaulų. Taip prasideda osteoporozė. Beje, osteoporozę lemia rūgščių ir šarmų pusiausvyros organizme sutrikimai, o ne vien kalcio deficitas.

Medžiagų apykaitos procese susidariusias rūgštis organizmas stengiasi neutralizuoti ir pašalinti su šlapimu, prakaitu ir iškvepiamu anglies dvideginiu. Tam būtina su maistu ir išgeriamais skysčiais gauti reikiamą šarminių mineralų kiekį, iš kurių svarbiausi – kalis, natris, kalcis ir magnis. Šlapimo rūgšties druskų pertekliui susikaupus sąnariuose, išsivysto artritas, podagra. Dabar labai populiarūs įvairūs skrandžio rūgštingumą reguliuojantys vaistai. Tačiau per didelio skrandžio rūgštingumo tikroji priežastis labai dažnai yra didelis viso organizmo rūgštingumas. Trūkstant šarminių medžiagų, rūgštinės – nėra pakankamai neutralizuojamos. Rūgštinių medžiagų kaupimasis skatina fiziologinį organizmo senėjimą, žmonės suserga visų rūšių degeneracinėmis ligomis.

Kaip apsaugoti organizmą nuo rūgščių pertekliaus?

Šarminių produktų sąrašas kur kas kuklesnis nei organizmą rūgštinančių: tai švieži vaisiai, daržovės, salotos, bulvės, negazuotas mineralinis vanduo ir kt. Akivaizdu, kad vien mityba išlaikyti normalią šarmų ir rūgščių pusiausvyrą iš ties nelengva užduotis. Labiausiai organizmą rūgština stresas, neigiamos emocijos, pavydas, melas, pyktis, egoizmas, veidmainiavimas ir pan. Taigi, minčių tyrumas, sugebėjimas džiaugtis kiekviena gyvenimo akimirka, meilė ir atjauta kitiems, dvasinė ramybė ir harmonija yra esminė geros sveikatos sąlyga. Poilsis, gebėjimas atsipalaiduoti taip pat yra organizmo šarminimo elementai. Deja, tiems, kurių organizmo rūgštingumas yra didelis, tai pasiekti nelengva. Dėl nuolatinio rūgščių pertekliaus žmonių antinksčiai dažniausiai yra nualinti, jie labai dirgliai į viską reaguoja, pasižymi dažna nuotaikų kaita. Tokie žmonės nesugeba išlaikyti stabilios dvasinės būklės, nes organizmas vis reikalauja naujos rūgščių „dozės”. Organizmo rūgštėjimui didelę įtaką turi mitybos įpročiai. Žmonės pajunta sotumą, palengvėjimą, tik gavę dar vieną rūgštinio maisto ar gėrimo porciją. Vartojant daugiau šarminių produktų (salotų, daržovių, vaisių, šviežių vaisių sulčių ir kt.), atstatomas organizmo šarminių medžiagų balansas, slopinamas organizmo rūgštėjimas. Deja, perėjimą prie šarminės mitybos dažnai apsunkina tai, kad reikia nemažai išmonės pasigaminti patiekalams iš palyginti nedidelio šarminių maisto produktų asortimento. Lengviausia atstatyti rūgščių ir šarmų balansą geriant kuo daugiau vandens. Nelaukite, kol pajusite troškulį, gerkite vandens. Vanduo – gyvybės pagrindas, kuris padeda iš organizmo pašalinti kenksmingas medžiagas. Žvalumą padės susigrąžinti pakankamas šarminių medžiagų vartojimas. Daugiausia šių medžiagų yra šviežiuose ir džiovintuose vaisiuose bei daržovėse, kai kuriuose pieno produktuose, riešutuose. Kitas labai svarbus veiksnys, padedantis atstatyti rūgščių ir šarmų balansą, yra judėjimas. Būtina reguliariai judėti – per dieną mankštintis apie 30 minučių: tinka greitas ėjimas, važiavimas dviračiu, plaukimas, irstymasis valtimi, šuoliukai su šokdyne, aerobika ar pramoginiai šokiai, bėgiojimas ristele, krepšinis ar futbolas ir t. t. Mankštinantis reikia daryti pertraukėles, kad raumenyse atsinaujintų energetinės medžiagos ir pasišalintų jų skilimo produktai.

Parengė Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Sveikatos mokyklos Metodinės pagalbos ir strategijos formavimo skyriaus vedėja Rūta Babravičienė
 

Laikrodis

Apklausa

Kaip stiprinate imunitetą siaučiant gripui?
 
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis

Paieška