Juokas iš tiesų yra geriausi vaistai?

Smarkus juokas padeda susidoroti su skausmu, mat juokiantis smegenys užtvindomos savo sudėtimi opiatams artimomis medžiagomis, teigia britų mokslininkai. Tyrėjai atliko laboratorinius eksperimentus, kurių metu savanoriai žiūrėjo ištraukas iš komedijų „Ponas Bynas“ arba „Draugai“, arba stebėjo kitokias programas – golfo turnyrą, taip pat laidas apie laukinę gamtą. Tuo metu stebėtas jų atsparumas nestipriam skausmui.

Dar vienas tyrimas atliktas Edinburgo mokslo festivalyje, kur savanoriai stebėjo arba komiko pasirodymą, arba teatro dramą, praneša naujienų agentūra AFP.

Laboratorijoje skausmas tyrimo dalyviams buvo sukeliamas smarkiai atšaldytą kibirėlį gėrimams vėsinti uždedant savanoriams ant rankos, arba užveržiant kraujo spaudimo matuoklio rankovę.

Mokslo festivalyje dalyvių netrukus po vaidinimų buvo paprašyta atlikti sudėtingą pratimą – priglusti nugara prie sienos tam tikru kampu sulenkus kojas, tarsi sėdint ant kėdės. Norėta pažiūrėti, ar juokas padeda pakelti skausmą. Vos 15 minučių juoko padidino skausmo toleravimo lygį maždaug 10 proc., nustatė mokslininkai.

Laboratorijoje atlikti eksperimentai parodė, kad neutralios, nejuokingos programos neturėjo visiškai jokio skausmą lengvinančio poveikio. Kaip ir draminis spektaklis festivalio metu. Vis dėlto tyrimo ataskaitoje pabrėžiami kai kurie svarbūs skirtumai. Pavyzdžiui, poveikį turėjo tik laisvas, nepriverstinis juokas, o ne mandagus pakikenimas.

 

„Labai mažai tyrinėta, kodėl mes juokiamės ir kokį vaidmenį tai vaidina visuomenėje. Naudodami mikrofonus, įrašėme visų dalyvių skleidžiamus garsus ir nustatėme, kad žiūrėjusieji komediją juokėsi maždaug trečdalį laiko, o dėl to padidėjo jų atsparumas skausmui“, – teigė Oksfordo universiteto Socialinės ir kultūrinės antropologijos instituto vadovas Robinas Dunbaras.

Šį atsparumą, manoma, sukelia endorfinas – sudėtinga cheminė medžiaga, padedanti neuronams keistis informacija bei raminanti fizinio skausmo ir psichologinio streso signalus. Endorfinai išsiskiria mankštinantis.

Juokiantis endorfinai išsiskiria dėl nevalingo, pakartotinio raumenų susitraukimo, kai iškvepiamas oras, bet neatsikvepiama, mano mokslininkai. Raumenų susitraukinėjimas mus išsekina, dėl to paskatinamas endorfinų išsiskyrimas.

Manoma, kad juoktis sugeba ir didžiosios žmogbeždžionės, tačiau kitaip nei žmonės, jos besijuokdamos ir įkvėpia, ir iškvėpia.

Tyrėjai mano, kad eksperimentai padėjo geriau suprasti juoko sukėlimo psichologinį ir socialinį mechanizmą. Ankstesni tyrimai didesnį dėmesį skyrė klausimui, kodėl žmonės juokiasi, o ne kaip jie tai daro.

ww.technologijos.lt  informacija
 

Laikrodis

Apklausa

Kaip stiprinate imunitetą siaučiant gripui?
 
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis

Paieška