Vegetarinė mityba

Mokslas teigia, kad žmonės yra visaėdžiai – tai remiamasi jų gebėjimu virškinti tiek mėsą, tiek augalus. Manoma, kad mėsos vartojimas tarp žmonių buvo didelių klimato pokyčių, vykusių prieš 3 – 4 mln. metų, kai miškai ir džiunglės išdžiūvo, tapo atviromis pievomis ir sudarė sąlygas medžiotojams bei maitėdoms vystytis, rezultatas. Vegetarizmas yra tokia mitybos praktika, kai atsisakoma bet kokios mėsos, įskaitant žuvį, paukštieną, vėžiagyvius bei šalutinius skerdimo produktus. Įvairūs maisto produktai (tortai, šokoladas, traškučiai, zefyrai) gali savo sudėtyje turėti gyvulinės kilmės produktų, tai vegetarams kartais sukelia problemų.

      Žmonės vegetarais tampa dėl religinių, kultūrinių, etinių, sveikatos priežasčių, taip pat dėl to, kad mėsos produktuose gali būti nepageidaujamų cheminių medžiagų. Dalis vegetarų yra susirūpinę dėl mėsos industrijos poveikio aplinkai, kovoja su miškingumo bei biologinės įvairovės mažėjimu ir teigia, kad perėjimas prie vegetariškos mitybos turėtų didelę įtaką pasaulinio bado problemos išsprendimui.

     2002 m. Jungtinėje Karalystėje atlikus apklausą, paaiškėjo, kad 5 proc. respondentų laikė save vegetarais arba veganais, bet tik 1,45 proc. vengia „visų gyvūnų produktų“ ir tik 0,25 proc. nevartoja pieno produktų. 2005 m. The Times apskaičiavo, kad 0,4 proc. britų yra veganai. Olandijoje veganai sudaro 0,1 proc. visų šalies gyventojų. Veganais save laiko maždaug 0,2 proc. visų JAV suaugusiųjų, o vegetarais - 4 proc. Vieno 1992 m. atlikto tyrimo duomenimis, 68 proc. vegetarų sudaro moterys, 32 proc. – vyrai. Tyrimų duomenimis, didesnė tikimybė, kad vegetaru taps vaikas, turintis didesnį IQ. Labiau tikėtina, kad moteris vegetarė pagimdys mergaitę, teigiama, kad tai tik atsitiktinumas.

    Didžiausia pasaulyje mitybos specialistų organizacija „American Dietetic Association“ bei Kanados dietologų asociacija „Dietitians of Canada“ teigia, kad teisingai suderintos vegetariškos dietos gali visiškai patenkinti žmogaus organizmo maistinius poreikius visais gyvenimo etapais, pilnavertė vegetariška mityba tinka ir nėščiosioms, maitinančioms kūdikius, paaugliams ir vaikams bei senyvo amžiaus žmonėms. Latvijos sveikatos apsaugos ministerija teigia, jog vegetariška bei veganiška mityba yra sveika, ir augalinės kilmės produktai gali užtikrinti kūno aprūpinimą visomis būtinomis medžiagomis.

Mitybos būdų, kada daugiau ar mažiau atsisakoma gyvulinės kilmės produktų, yra nemažai:

Pusiau vegetariškos (semi-vegetarinės, fleksitarianų) dietos

Mityba susideda iš daugiausia vegetariško maisto, tačiau jį gali papildyti žuvis ar paukštiena, rečiau kita mėsa. Pesketarianai (peskovegetarai) – vegetarai, kurie valgo ir žuvis bei kitas jūros gėrybes. Jie renkasi daržoves, vaisius, riešutus, grūdus, pupeles, kiaušinius, pieną, žuvis, vėžiagyvius. Ši dieta kartais laikoma tarpine pereinant į vegetarizmą ar veganizmą. Kai kurios žuvys – puikus omega-3 riebiųjų rūgščių šaltinis, jos naudingos sveikatai, nors iš kitos pusės jos gali būti ir kenksmingos – jose kaupiasi toksinai (gyvsidabris). Polovegetarai (polontarianai) valgo ir paukštieną. Polo-peskatarianai valgo „baltą mėsą“ – tiek paukštieną, tiek žuvis.

Ovo-lakto vegetarizmas

Ovo-lakto vegetarai racioną papildo kiaušiniais, pienu, medumi. Vakarų pasaulyje tai labiausiai paplitęs vegetarų tipas. Dažnai jie remiasi ir etika, kadangi kiaušinių ir pieno gamyba nereikalauja gyvūnų skerdimo (nors komercinių produktų gamintojai dažnai užsiima tam tikros lyties gyvūnų atrinkimo praktika, kurios metu vyriškos lyties viščiukai skerdžiami, o veršiukai atrenkami auginti mėsai, be to, tiek pieninių galvijų, tiek vištų dedeklių patelės skerdžiamos, kai praeina jų didžiausio produktyvumo metai).

Lakto vegetarizmas

Laktovegetarai (laktarianai) vartoja pieno produktus (pienas, sūris, jogurtas, sviestas, grietinė, kefyras), tačiau atsisako kiaušinių. Taip pat jie atsisako sūrių, kurių gamyboje naudojami šliužo fermentai (produktas, gaunamas iš jaunų gyvulių skrandžių) ir jogurtų, kurių sudėtyje yra želatinos. Lakto vegetarizmo koncepcija ir praktikavimas daugiausia kilęs iš Indijos, kur tokia mityba grindžiama religiniais įsitikinimais.

Ovo vegetarizmas

Ovo vegetarai valgo kiaušinis, tačiau atsisako pieno produktų. Ovo vegetarai dažnai renkasi laisvai laikomų vištų kiaušinius.

Veganizmas

Veganizmo esmė - visiškas gyvūninės kilmės produktų atsisakymas. Etinis veganizmas atmeta bet kokį gyvūnų išnaudojimą žmonių labui, o maisto veganai gyvūninės kilmės produktus šalina tik iš savo dietos. Veganai nevartoja jokių gyvūninės kilmės produktų, tokių kaip mėsa, žuvis, kiaušiniai, želatina, pienas, medus ir kt., taip pat jie nenešioja rūbų iš odos, kailių, šilko, pūkų, pasisako prieš eksperimentus su gyvūnais bei gyvūnų naudojimą pramogoms. Jų nuomone, kiekvienas gali būti sveikas ir energingas maitindamasis tik augalinės kilmės maistu. 2009 m. 0,8 proc. amerikiečių laikė save veganais. 0,3 proc. Jungtinės Karalystės gyventojų taip pat yra veganai. Beveik visi receptai, kurių sudėtyje būna gyvūninės kilmės produktai, gali būti pritaikyti veganams pakeičiant gyvūnines dalis augaliniais analogais. Populiarūs dirbtinės „mėsos“ produktai („mėsos imitacijos“), pagaminti iš sojos, grūdų glitimo, daržovių, grūdų, tofu, tempeh, lęšių, ir kt., plačiai plačiai naudojami veganų virtuvėje. Pieno produktus taip pat pakeičia augalinės medžiagos, tokios kaip sojų pienas, o sūrį ir kiaušinus – patiekalai iš obuolių padažo, maltos link sėklos ar komerciniai krakmolo pagrindu sukurti produktai. Veganai kasdien turi suvalgyti mažiausiai tris porcijas daržovių, taip pat pakankamai tamsiai žalių, lapinių daržovių, geltonų ir oranžinių daržovių, penkias porciojas nesmulkintų grūdų, tris vaisių ir dvi ankštinių augalų. Daugiau apie veganinę mitybą galima paskaityti čia:Maistinės medžiagos veganiškoje mitybojeMichael Klaper knyga „Veganinės mitybos patarimai mamoms ir vaikams"

Žaliavalgiai (raw veganizmas)

Jie renkasi termiškai neapdorotą maistą: daržoves, vaisius, riešutus, riešutų pastą, sėklas, augalų daigus, jūrų augalus, prieskoninius augalus ir sultis ir atsisako termiškai apdoroto maisto, virto aukštesnėje kaip 48 laipsnių temperatūroje. Neretai kepimui naudojama saulės šiluma. Dalis žaliavalgių mano, kad maisto virimas griauna sudėtingą mikroelementų pusiausvyrą, be to, riebalus, baltymus ir angliavandenius veikiant aukšta temperatūra, gali susidaryti pavojingos cheminės medžiagos. Daugelis žmonių žaliavalgiais tampa dėl susirūpinimo, kaip mityba veikia aplinką, siekdami dvasinės naudos.Mokslinių tyrimų, įrodančių, kad žalias maistas sveikesnis už virtą, nėra, be to, kai kuriais atvejais maisto terminis apdorojimas virškinimo traktui leidžia jį lengviau pasisavinti.

Frugivorai (fruitarianai)

Jie valgo vaisius, riešutus, sėklas ir kitą augalinės kilmės maistą, kuris surenkamas nekenkiant pačiam augalui. Kai kurie žmonės, kurių racioną sudaro 75 proc. ar daugiau vaisų, taip pat laiko save fruitarianais. Jais tampama dėl įvairių priežasčių – etikos, sveikatos, religinių, politinių, aplinkos apsaugos, kultūrinių, estetinių, ekonominių. Fruitarianai mano, kad ši koncepcija buvo žmonijos mitybos dalis nuo Adomo ir Ievos laikų. 1979 m. profesorius paleontologas A. Walker paskelbė, kad žmonių protėviai maitinosi daugiausia vaisiais.Dalis fruitarianų valgo tik tai, kas natūraliai nukrenta nuo augalų, tai maisto produktai, kuriuos galima paimti nenužudant augalo - vaisiai, sėklos, riešutai. Kai kurie nevalgo grūdų, teigdami, jog tai nenatūralu ir kad sėklas valgyti nepriimtina. Kiti mano, kad maistui vartoti galima tik tuos augalus, kuriuos valgant galima platinti jų sėklas. Kiti valgo sėklas ir kai kuriuos virtus produktus.

Makrobiotikai

Jų maistą daugiausia sudaro nevalyti grūdai ir pupos, taip pat vietinės daržovės. Vengiama labai apdorotų ar rafinuotų produktų, maistą rekomenduojama kruopščiai sukramtyti. Ne visi makrobiotikai yra vegetarai, nes kai kurie valgo žuvį. Patiekalų ir maisto produktų pasirinkimas priklauso nuo sezono, klimato, aktyvumo, lyties, amžiaus, sveikatos būklės, mitybos pakeitimo, asmeninių priežasčių.Tikima, kad maisto produktai ir jų kokybė daro įtaką sveikatai, gerovei ir laimei, tad stengiamasi rinktis kuo mažiau apdorotus produktus. Rekomenduojami nesmulkinti (nevalyti) grūdai ir jų produktai (rudieji ryžiai, grikių makaronai (soba), virtos ir šviežios daržovės, pupos ir pupelės, švelnūs natūralūs prieskoniai, žuvis, sėklos ir riešutai, lengvi nestimuliuojantys gėrimai, pvz. bancha arbatos šakelė). Nerekomenduojami ar siūlomi mažais kiekiais pomidorai, paprikos, bulvės, baklažanai, špinatai, burokėliai, avokadai. Makrobiotinės mitybos vadovėliai teigia, kad 40 – 60 proc. raciono sudarytų pilnai sukramtyti grūdai (ypač rudieji ryžiai), 25 – 30 proc. daržovės, 5 – 10 proc. pupelės ir pupos, 5 proc. miso sriuba, 5 proc. jūrų augalai, 5 – 10 proc. tradiciškai ar natūraliai perdirbti produktai. Žuvis ir jūros gėrybės, sėklos ir riešutai, prieskoniai, saldikliai, vaisiai bei gėrimai vartojami retai, 2 – 3 kartus savaitėje. JAV maisto piramidėje (dabar – „lėkštėje“) pupelės ir žirniai priskiriami ne tik augalų, bet ir mėsos (baltymų) grupei.

Budistų vegetarizmas (su vegetarizmas)

Jei budistas „pamatė, išgirdo ar sužinojo“, kad gyvas gyvūnas buvo nužudytas specialiai jam suvalgyti, jis turi jo atsisakyti, tačiau tai neliečia mėsos, kuri buvo suteikta kaip išmalda ar nupirkta komerciškai. Vienuolis gali valgyti kiaulieną, vištieną ir jautieną, jei gyvūnas nebuvo nužudytas specialiai jam.

Džainistų vegetarizmas

Tai griežta religiškai motyvuota dieta, paplitusi Indijoje. Atsisakoma smurtinių metodų taikymo, kiekvienas veiksmas, kurio metu asmuo tiesiogiai ar netiesiogiai palaiko žudymą ar traumavimą, laikomas smurtu, sukuriančiu blogą karmą. Dauguma džainistų yra lakto vegetarai. Maistas, kuriame yra net mažų dalelių negyvų gyvūnų kūno dalių ar kiaušinių, visiškai nepriimtinas. Džainistai stengiasi nesužaloti net smulkų vabzdžių ir kitų mažų gyvūnų, stengiasi, kad joks gyvūnas nepatektų į jų maistą ar gėrimus. Jie nevalgo šakniavaisių, nes nedidelės gyvybės formos gali būti sužalotos ar užmuštos juos raunant iš žemės, be to, šakniavaisių vartojimas nužudo visą augalą. Medus draudžiamas, nes jo rinkimas prilyginamas smurtui prieš bites. Maisto ruošimas ir valgymas naktį nepraktikuojami, kadangi vabzdžiai tamsoje skrenda į šviesą. Griežti džainistai nevalgo po saulėlydžio, taip pat nevartoja maisto, laikyto per naktį, kadangi jame didesnė mikroorganizmų koncentracija. Jei vengia ir fermentuotų produktų. Kai kurie palaiko ir veganizmą, teigdami, kad pieno produktų gamyba kuria smurtą prieš karves.

Ekotarianai

Ekotarianų teigimu, ekologiškas maistas naudingesnis vartotojui ir aplinkai. Jie renkasi ekologiškus produktus, taip stengiasi sumažinti maisto gaminimo poveikį aplinkai. Jų nuomone, mityba turi būti pagrįsta augalais, ekologiška, iš vietinių medžiagų, sąžininga ir subalansuota. Ekotarianų teigimu, mėsos gamyba kelia pavojų aplinkai dėl didelių fermų, atliekų šalinimo, hormonų bei antibiotikų naudojimo, tačiau jie mėsos neatsisako dėl dvasinių, moralinių ar sveikatos priežasčių – pvz., jie gali vartoti mėsos miltus. Jei jie valgo mėsą, ji vartojama pagardo ar garnyro dydžio porcijomis, o maistui naudojami gyvūnai, turi būti maitinami ekologiškai ir prižiūrimi humaniškai. Maistą ekotarianai stengiasi įsigyti iš vietos ūkių, kadangi transportavimo metu sunaudojama daug kuro. Be to, ekotarianai gali atsisakyti produkto, jei jis kilęs iš valstybės, kur galimas piktnaudžiavimas žmonėmis (pvz., kakava, kava).

Fryganai

Fryganai neperka jokių produktų, įskaitant ir maistą. Jie patys augina ir gamina maistą arba ieško laukinių augalų. Miestų fryganai maistą randa šiukšlių konteineriuose. Nors daugelis jų yra vegetarai arba veganai, dalis valgo gyvūninius produktus - savo dietą jie pateisina tuo, kad jau išmesto maisto valgymas nedidina gyvūnų išnaudojimo.

 

 

 

Sveikatos specialistė Agnė Dvylaitytė 

www.sakiaivsb.lt

 

Laikrodis

Apklausa

Kaip stiprinate imunitetą siaučiant gripui?
 
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis

Paieška