Duona už auksą brangesnė

        

   

         Šiandien duonos pasirinkimas labai platus, ji kepama įvairiausių rūšių – tiek iš vienos rūšies miltų, tiek iš jų mišinių. Duona buvo žinoma jau gilioje senovėje, bet kol duona įgavo šiuolaikinę formą, ji perėjo daugelį ilgų etapų – nuo duonos grūdų vartojimo iki įvairaus duonos asortimento kepimo šiuolaikinėse kepyklose.

   Duonos sudėtyje yra 43-50 proc. vandens, 40-45 proc. angliavandenių, 5-8 proc. baltymų, 1-5 proc. riebalų, todėl organizmas ją greitai suvirškina. Suaugęs žmogus per dieną vidutiniškai suvalgo 300-400 gramų duonos, o kartais fiziškai padirbėjęs 600 – 700 gramų. Duonoje yra nuo 40 iki 50 proc. angliavandenių, taip pat baltymų ir nedaug baltymų ir tik nedaug riebalų. Jie teikia apie 600-900 kcal energijos per parą. Duonoje esančias medžiagas lengvai įsisavina žmogaus organizmas, todėl nuo 1/4 iki 1/3 visos gyvybiškai reikalingos energijos žmogus gauna su duona ir jos gaminiais. Net ir tešlos susidarymo metu bei kepanat duoną vitaminai gerai išsilaiko. Vitaminų daugiausia yra grūdo apvalkale, ypač B grupės vitaminų. Kuo geriau nuvalyti grūdai, t.y. kuo aukštesnės rūšies miltai, tuo mažiau vitaminų lieka duonoje. Kepimo metu vitaminai B1, B2 ir PP skilimas nėra didesnis nei 10 - 20 proc. Ypač sveika yra duona praturtinta grūdais, nes joje yra ląstelienos bei biologiškai aktyvių medžiagų. Ląsteliena mažina cholesterolio konsentraciją kraujyje, tuo pačiu saugo nuo aterosklerozės, mažina puvimo procesus žarnyne, aktyvina žarnyno veiklą, detoksikuoja organizmą – sujungia sunkiuosius metalus ir padeda juos pašalinti iš organizmo. Duonoje esančios medžiagos gali reguliuoti biologinius apsauginius organizmo mechanizmus, apsaugoti nuo specifinių ligų, pagreitinti organizmo atsistatymą po ligų, lėtinti organizmo senėjimo procesus. Suvartojant po 500 g antros rūšies kvietinių miltų duonos per parą žmogus gauna fosforo 54 %, kalcio - 10 %, magnio - 64 %, kalio - 20 %, geležies - 114 %, mangano - 90 %, cinko - 40 % paros normos. Tik geležis iš duonos yra įsisavinama maždaug 3 kartus blogiau nei iš mėsos dėl duonoje esančios fitino rūgšties.

   Duonos skonis ir kitos juslinės, o taip pat ir maistinės savybės priklauso nuo miltų, iš kurių ji iškepta, rūšies. Duona stovės ilgiau ir nesužiedės, jei laikysite popieriniame maišelyje šaldytuve. Ji gali būti ne tik skani ir maistinga, bet ir naudinga sveikatai ! 

Maisto produktas 100g

Energetinė vertė Kcal/100g produkto

Baltymai g/100g produkto

Riebalai g/100g produkto

Angliavandeniai g/100g produkto

Ruginė duona

200

5

1,1

45

Balta duona

266

7,9

1,9

53

Kvietinė duona

233

7,6

0,6

52,3

 

 

Laikrodis

Apklausa

Kaip stiprinate imunitetą siaučiant gripui?
 
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis

Paieška