Subalansuota mityba – žingsnis link geros savijautos!

 

        

 Sveika mityba – sveikas žmogaus kūnas. Tai maitinimosi procesas, kuomet organizmas su maistu gauna visas jam reikalingas medžiagas. Nuo to ir priklauso mūsų išvaizda, savijauta, gyvenimo kokybė ir, žinoma, sveikata.

      Sveikos mitybos nereiktų maišyti su dietomis bei lieknėjimu. Atvirkščiai, žmogui reikalingi ir augaliniai, ir riebaliniai maisto produktai, kad visi jo organizmo poreikiai būtų patenkinti. Maisto dėka, mes gauname begalės naudingų vitaminų, mikroelementų (chromas, varis, jodas, geležis, cinkas, selenas) bei riebiųjų rūgščių. Su maistu patenkantys vitaminai ir mineralai lemia plaukų, nagų ir odos būklę, tad maistas svarbus ne tik sveikatai, bet ir grožiui. Tik reikėtų nepamiršti nuosaikumo – žmogaus organizme vienos medžiagos negali būti per daug, nes net ir reikalingiausios medžiagos perteklius gali turėti neigiamos įtakos ar net gi gali būti kenksmingas sveikatai. 

    Žmogaus sveikata priklauso nuo sveikos mitybos, o sveika mityba prasideda nuo mitybos balansavimo. Svarbu yra tinkamai pasirinkti maisto produktus ir išlaikyti normalų kūno svorį. Patartina pasirinkti tokį maistą, kuriame yra mažai riebalų (ypač sočiųjų) bei cholesterolio (pvz.: kiaulienos taukai). Riebalai skatina nutukimą, kadangi viename grame riebalų yra devynios kalorijos. Be to, renkantis maistą, svarbu nepamiršti skysčių, ypač vandens. Kadangi kasdien, iš mūsų kūno pašalinama apie 2,5 litro vandens, tad būtina atstatyti šį trūkumą. Vanduo – puikus virškinimo proceso pagalbininkas, pašalinantis iš organizmo nereikalingas medžiagas. Taip pat reikėtų riboti druskos kiekį – pakanka 2 g natrio per dieną (tiek gauname su šaukšteliu druskos) bei vengti alkoholio. Suderintas maistas greičiau virškinamas, todėl lengviau yra atsikratyti kai kurių virškinimo sutrikimų (sunkumo skrandyje, pilvo pūtimo).

    Sparčiai tobulėjant gyvenimo tempui, žmonės įpratę maistą derinti su darbu, o ne atvirkščiai. Ir tik retas kuris susimąsto, jog gaminant maisto produktus, dažniusiai vartojami maisto priedai – E. Tai – konservantai, antioksidantai, emulsikliai, paviršių apdorojimo, drėgnumą išlaikančios medžiagos, stabilizatoriai, dažikliai, purikliai, kvapą ir skonį gerinančios medžiagos ir t.t. E tikslas – pakeisti produkto savybes. Šie produktai padeda produktui ilgiau nesugesti, tapti patrauklesnės išvaizdos, geresnio skonio, kvapo, purumo, tirštumo. Kad ir kaip tokie maisto produktai atrodytų patrauklūs mūsų akiai, ne visada jie yra sveiki mūsų organizmui. Konservantai, tokie kaip sulfitai, sulfatai ir nitratai, gali būti galvos skausmo, pykinimo, viduriavimo ar alerginės reakcijos priežastimi. Taip pat tam tikri maisto priedai gali sukelti vėžinius, odos susirgimus, virškinimo sutrikimus, sukelia išbėrimus bei didina kraujo spaudimą. Tad renkantis maisto produktus, vertėtų atkreipti dėmėsį į jų sudėtį ir pagalvoti, apie mūsų valgomosiuose skanumynuose tykančius pavojus.

  Mums, lietuviams, nors ir sunku atsisakyti sotaus ir riebaus maisto, reikėtų susimąstyti apie sveiką mitybą ir prisiminti, jog „kas per daug - tas nesveika“. Tad pravartu ugdyti saiko jausmą, valgyti kuo daugiau šviežių vaisių ir daržovių (neapruoštų termiškai), vengti produktų su maisto priedais, o norint pasiekti geresnių rezultatų, patartina padidinti fizinį krūvį. Juk sveikas kūnas, švytinčios akys ir trykštanti energija – visa tai reikalauja nemažai pastangų, tačiau turint valios bei užsispyrimo, rezultatai gali būti tiesiog ranka pasiekiami.

VitaminaiOrganai ir sistemos, kuriems šis vitaminas būtinas:Maistiniai šaltiniai:
AAugimas ir vystymasis, oda, gleivinės, plaukai, regėjimas, imunitetas.Pienas, kiaušiniai, špinata, morkos, saldžiosios bulvės, griežčiai, saldžiosios paprikos, mango vaisiai, brikosai.
B (B1, B2, B3, B5, B6, B12, biotinas, folio rūgštis)Nervų sistema, akys, oda, plaukai, virškinimo sistema, energijos gamyba.Kepenys, kalakutiena, kruopos, tunas, lęšiai, čili pipirai, bananai.
CAugimas, audinių atsinaujinimas, sąnarių kremzlės, raiščiai, kraujagyslės, žaizdų gijimas, oda, randų formavimasis, kaulai, dantys.Pomidorai, brokoliai, salierų kotai ir lapai, tamsiai žalios spalvos lapinės daržovės, bulvės, saldžiosios paprikos, citrusiniai vaisiai bei jų sultys, moliūgas, braškės.
DPadeda organizmui įsisavinti kalcį, palaiko reikalingą kalcio ir fosforo kiekį kraujyje.Pieno produktai: sūris, sviestas, grietinė; žuvis, jūros gėrybės.
EReikalingas energijos gamybai.Sėklos, kruopos, riešutai, kukurūzai, daiginti grūdai, alyvuogės, špinatai, šparagai, aliejai (kukurūzų, saulėgrąžų, sojos, medvilnės).
KReikalingas kraujo krešėjimo reguliavimui.Špinatai, šparagai, brokoliai, salotos, kopūstai ir kitos tamsiai žalios spalvos lapinės daržovės, žalieji žirneliai, pupelės, sojos pupelės, alyvuogės, mėsa, kruopos, pieno produktai.
 

Laikrodis

Apklausa

Kaip stiprinate imunitetą siaučiant gripui?
 
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis

Paieška