Tarptautinė kovos prieš moterų prievartą diena  

Lapkričio 25-oji – Tarptautinė kovos prieš moterų prievartą diena. 1961 metais šią dieną Dominikos Respublikoje, valdytojo Rafaelio Truchilijo įsakymu, buvo nužudytos trys seserys Mirabl už tai, kad aktyviai kišosi į politiką.

                Todėl Jungtinių tautų organizacija lapkričio 25-ąją paskelbė Tarptautine kovos prieš moterų prievartą diena. Šalių vyriausybėms, tarptautinėms organizacijos pasiūlyta šią dieną rengti renginius, skirtus kovoti su moterų prievarta ir nelygiomis teisėmis pasaulyje. Šventė minima nuo 1981 m.

                Mūsų šalyje smurtas prieš moteris nėra viešas, jis vyksta šeimoje, o šeimos reikalų mes neviešiname. Vaikščiodami po miesto centrą matome daug gražių moterų, bet net nesusimąstome, kad smurtas prieš moterį 15-44 metų  yra laikomas didesniu rizikos faktoriumi nei vėžys, automobilių avarijos, karas ar net maliarija.               

Sumurto prieš moterį rūšys:

• Ekonominis smurtas;
• Fizinis smurtas;
• Socialinis smurtas;
• Seksualinis smurtas;
• Psichologinis smurtas;
• Prekyba moterimis;
• Nepilnamečių mergaičių ištekinimas;
• Persekiojimas.

                Australijoje, per metus, miršta daugiau nei 100 moterų, kurių mirties kaltininkai jų pačių vyrai. Pagal statistiką, kas ketvirta moteris patiria vieną ar net kelias iš karto smurto rūšis.

                 Šeimyninio smurto aukos, dažnai verčiamos nutraukti kontaktus su draugais, mažiau bendrauti su artimaisiais, dažnai neturi prieigos prie šeimos finansų. Tokiu atveju, moteris po truputi praranda pasitikėjimą savimi, ima teisinti smurtautoją, kaltinti save. Pradėjus kaltinti save galimybės ištrūkti iš tokios situacijos beveik išnyksta. Tik 2% moterų atgauna pasitikėjimą savimi be kitų žmonių pagalbos. 

                Bandydamos ištrūkti iš šios padėties ne viena moteris atsiduria kryžkelėje. Kiekviena nori būti laisva, tačiau a dėl to verta aukoti gyvybę? Pagal Australijos statistiką galime pastebėti, kad Australės trokšta laisvė bet kokia kaina, tačiau ar lietuvė tam pasiryš? Manau, mūsų kriminalai puikiai parodo, kokie mes užsislėpę žmonės, nes žaginamas jaunimas prabyla tik po 5-8metų, moterys apie smurtą nieko nesako, kol kaimynas/ė neiškviečia policijos ir nepasako, kad namų šeimininkė visad „pasipuošusi“ mėlynėmis ir jam/jai neramu.

                Moterys, pakovokit bent truputį už save. Jei bijote skelbtis atvirai yra įvairūs anoniminiais psichologų, gelbėtojų telefono numeriai, kurie tikrai neatsisakys jums  padėti. 

                 Mano manymu, tik psichologiškai traumuoti žmonės gali talžyti savo artimuosius, o laikyti tai normaliu reiškiniu – tik ligoniai. Pvz. vienas iš penkių britų mano, kad mušti moterį yra normalu. Augančios smurto bangos gimdo naujas kartas. Ar tai reiškia, kad po n metų žmonija susinaikins tik dėl savo, mano manymu kvailo, normalumo suvokimo?