Akių spalva Sakoma, kad akys – sielos veidrodis. Visi sutiksime, kad būtent akys yra tai, į ką pirmiausia atkreipiame dėmesį susipažinę ar kalbėdami su žmogumi. Žmogaus akys – galvoje esantis organas, priimantis aplinkos informaciją matomoje elektromagnetinių bangų srityje ir transformuojantis ją į nervinius impulsus. Tai – ištįsęs apie 2,5 cm skersmens rutulys. Akį dengia trys sluoksniai arba dangalai: išorinis – odena, yra neperšviečiamas, baltas skaidulinis, dengiantis didumą akies paviršiaus; plonas vidurinis – gyslainė, kuriame daug kraujagyslių ir pigmento; vidinis – tinklainė, kuriame yra regos receptoriai.  Ar kada nors pagalvojote, kad jūsų akių spalva daug pasako apie jūsų būdo savybes? O liaudies išmintis sako… Mėlynų akių turėtojai – niekada neabejoja savimi, yra ištvermingi ir impulsyvūs, tvirtai siekia užsibrėžto tikslo. Kartais išgyvena stipraus pykčio priepuolius, ilgainiui galinčius sukelti depresiją. Pilkos akys – ryžtingi, tvirtai nusistatę žmonės, tačiau kartais tampa bejėgiai, kai iškyla situacija, nereikalaujanti protinės įtampos. Rudos. Žmonės, kurių akių spalva tamsi, dažnai būna užsispyrę, įžūlūs ir atkaklūs. Iškilus sunkumams arba kritinei situacijai, jie tampa ūmūs ir karštakošiai. Rudakiai turi gerą atmintį, yra labai protingi, geranoriškai elgiasi su partneriu, nors kartais ir būna kaprizingi. Šviesiai rudų akių savininkai būna užsidarę savyje arba itin nepriklausomybę vertinantys individualistai. Jie stengiasi viską daryti savarankiškai, be aplinkinių pagalbos, ir paprastai pasiekia sėkmingesnių rezultatų. Taip pat jie sunkiai susitaiko su aplinkinių psichologiniu spaudimu.
Žalių akių savininkai – stabilios asmenybės, ryžtingai priimančios sprendimus, prieš tai racionaliai apsvarstančios kitas galimybes. Žaliaakiai – atkaklūs ir darbštūs žmonės, reiklūs sau ir aplinkiniams. Dėl draugų gali padaryti viską, kas yra įmanoma ir neįmanoma, tačiau įžeidimų ir išdavystės niekada neatleidžia. Su partneriu stengiasi išlaikyti abipusį supratimą.
Ar keičiasi akių spalva senstant? Sensta tik mėlynos akys. Rudos akys išlieka tokios pat spalvos visą gyvenimą. Rudų akių rainelėje yra melanino. O mėlynos akys, tiesą sakant, yra lyg ir bespalvės. Mėlyna spalva atsiranda dėl šviesos sugėrimo ir atspindėjimo. Rainelėje esantys baltymai seno žmogaus akyse yra išskaidyti į mažas dalelytes, kurios labai stipriai išsklaido šviesą. Todėl jos būna pilkai mėlynos debesų spalvos. Kūdikių akys būna tamsiai mėlynos. Taip yra todėl, kad baltymai nėra išskaidyti ir daug geriau sugeria šviesą.
Kaip džiovinti vaistinus augalus  Augalai daugiausia veikliųjų medžiagų sukaupia žydėjimo pradžioje, todėl šiuo metu naudingiausia juos rinkti. Išimtys – augalų šaknys. Jos kasamos vegetacijai pasibaigus – rudenį ir pavasarį. Žoleles reikia rinkti prieš pat joms pražystant, tuomet jos kvapiausios. Nuplauti šaltu vandeniu, sudėti ant lininio audinio. Vartyti, kol pradžius. Džiovinti... Žoleles surišti į nedidelius ryšelius ir džiovinti tamsioje vėdinamoje patalpoje. Nuskabyti lapelius, sugrūsti į sandariai užsukamus stiklainius ir laikyti tamsioje vietoje. Šitaip galima džiovinti bazilikus, gelsves, čiobrelius, mairūnus, rozmarinus, šalavijus. Šaldyti... Šaldyti tinka čiobrelius, krapus, gelsves, mairūnus, mėtas, petražolių lapelius, rozmarinus, melisas. Šviežius žalumynus išdžiovinti ir užšaldyti induose taip, kad galima būtų išimti nedidelį kiekį. Rekomenduojama šaldyti su sviestu ištrintus žalumynus, mat riebalai apsaugo juos nuo oksidacijos. Su aliejumi... Bazilikai ir čiobreliai arachijų aliejuje išlaiko aromat1, nes juos gaubia riebalai. Žalumynus iškloti ant lininio audinio ir palikti džiūti. Nuskabyti lapus ir į mažus stiklainius ir užpilti aliejumi.
Ramunėlių gaiželiai skinami, kai liežuviniai žiedlapiai yra horizontalūs, dar nenulinkę žemyn. Žiedsočiai plokšti. Graižo kotelis neturėtų būti ilgesnis, kaip trys centrimentrai. Čiobrelių žolė subręsta birželio- rugpjūčio mėnesiais. Renkama, kol žysi ir ūgliai nėra sumedėję. Dilgelių žaliava- lapai ruošiami gegužės- rugpjūčio mėnesiais. Galima nuiimti net kelis derlius. Kai dilgelės apdžiūva, reikia lapus nuo stiebų nubraukti ir baigti džiovinti. Bruknių lapai ruošiami kovo- balandžio mėnesiais. Pavasarį pumpurai dar neišsiskleidę, o rudenį jauni lapai visiškai subrendę. Gysločių lapai skinami gegužės ir rugsėjo mėnesiais. Nepalikite ilgo lapkočio. __________________________________________________________________________________________________________________________
Maistiniai priedai E 
|
Maistiniai priedai ženklinami kodu E, naudojami pagerinti maisto skonį, spalvą, kvapą bei prailginantys maisto nesugedimą. | Gali sukelti vėžinius susirgimus: | E 131, E 142, E 210, E 211, E 212, E 213, E 214, E 215, E 217, E 239, E 330 | | Didina choresterino kiekį: | E 320, E 321 | | Didina kraujo spaudimą: | E 250, E 251, E 252 | | Uždrausta vartoti: | E 103, E 105, E 111, E 121, E 125, E 126, E 130, E 152, E 181 | | Pavojinga vartoti: | E 102, E 110, E 120, E 124, E 127 | | Labai pavojingi: | E 123 | | Sukelia odos susirgimus: | E 232, E 233 | | Sukelia išbėrimus: | E 311, E 312 | | Įtariama, kad yra pavojingi: | E 104, E 122, E 141, E 150, E 151, E 171, E 173, E 180, E 240, E 241, E 471 | | Naikina vitaminą B12: | E 220 | | Sukelia virškinimo sutrikimus: | E 222, E 223, E 224, E 226 | Tiriamos, ar išaiškintos kaip nekenksmingos, medžiagos:
| E 100, E 101, E 160, E 161, E 170, E 174, E 175, E 200, E 201, E 202, E 203, E 236, E 237, E 238, E 260, E 261, E 262, E 263, E 270, E 280, E 281, E 282, E 300, E 301, E 302, E 303, E 304, E 305, E 306, E 307, E 308, E 309, E 322, E 325, E 326, E 327, E 331, E 332, E 333, E 334, E 335, E 336, E 337, E 338, E 339, E 340, E 341, E 400, E 401, E 402, E 403, E 404, E 407, E 409, E 410, E 411, E 413, E 414, E 420, E 421, E 422, E 450, E 461, E 462, E 465, E 466, E 471, E 472, E 473, E 474, E 475, E 480 |
Maisto priedai klasifikuojami
Dažikliai (E 100 - 199) Konservantai (E 200 - 299) Antioksidatoriai (E 300 - 399) Skonį bei aromatą stiprinančios medžiagos Saldikliai (E 900 - 999) Emulsikliai ir stabilizatoriai (E 400 - 499, E 1400 - 1499) Tirštikliai Skaidrikliai Antiflomengai Rūgštingumą reguliuojančios medžiagos Išsamiau apie kodus: Acto rūgštis (E 260), pieno rūgštis (E 270) bei laktatai (E 325 – 327), citrinų rūgštis ir citratai (E 330 – E 333, E 380), adipo rūgštis ir adipatai (E 355 – 357), E 152 – nekenksminga aktyvuota anglis, E 1404 – krakmolas, o E 500 – soda, kodais E 100–E 182 žymimi dažikliai, sustiprinantys arba atkuriantys produkto spalvą, o kodais E 200–E 299 – konservantai, pailginantys produktų vartojimo laiką (saugojimo nuo mikrobų, grybelių, bakteriofagų laiką), E 300–E 399 – medžiagos, apsaugančios produktus nuo rūgimo, riebalus – nuo apkartimo, o supjaustytus vaisus ir daržoves – nuo spalvos pakeitimo. E 400–E 499 – tai stabilizatoriai, tirštikliai, emulgatoriai, kurių paskirtis – išsaugoti produkto konsistenciją, taip pat padidinti jo tirštumą. E 500–599 – pH reguliatoriai, E 600–699 – aromatizatoriai, sustiprinantys produkto skonį ir aromatą, E 900–E 1521 – visos kitos medžiagos, pagerinančios miltų ir duonos būklę, taip pat hermetikai, saldikliai, įpakavimo dujos, produktų tekstūros gerintojai. Maistinių priedų, ženklinamų numeriais E 700–E 899, kol kas neegzistuoja. Šie kodai yra rezervuoti naujoms medžiagoms, kurios bus sukurtos ateity. | |