|
Gydoma sloga praeina per savaitę, negydoma - per 7 dienas.  | Sloga prasideda po kelių valandų ar dienų, kai ligos sukėlėjas patenka į kvėpavimo takus. Ją sukelia įvairūs mikrobai, kuriuos į aplinką išskiria čiaudantys, kosintys, sloguojantys žmonės. Dėl sukelto uždegimo gleivinė paburksta ir pradeda gaminti gausiai tekantį sekretą. Sekretas iš pradžių būna vandeningas ir bespalvis, tačiau vėliau virsta į klampias ir gelsvai žalsvas išskyras.. |
Sveikos mitybos pagrindinės taisyklės  | Pagrindiniai sveikos mitybos principai: nuosaikumas, įvairumas, subalansuotumas. |
Kova su prakaitu  | Ar teko kada nors pagalvoti, kas atsitiktų jeigu žmogus neprakaituotų? Turbūt dažnas pagalvotų, kad rečiau reikėtų skalbti drabužius ar mažiau pinigų tektų išleisti higienos priemonėms. |
Žmogaus seilėse yra natūralių nuskausminamųjų  | Iš žmogaus seilių galima išskirti natūralios nuskausminamosios medžiagos, kurios poveikis yra iki 6 kartų stipresnis nei morfino, teigia mokslininkai. |
Širdies ir kraujagyslių ligos  | Tai ligos, kurias lemia mūsų didelis ir smarkus gyvenimo tempas, nemokėjimas rūpintis savimi ir savo artimu. |
 Plokščiapadystė
Kiekviena mama yra sau kėlusi klausimą, ar mano vaikas plokščiapadis? Išgirdus teigiamą atsakymą, kyla daugybė klausimų: kas tai yra, kaip to išvengti, kaip gydyti ar reikia gydyti?
 | Akunalveo- atstatykime kūno pusiausvyrą Dėl aplinkos užterštumo, dirbtinių cheminių trąšų, įvairių kenksmingų dirvos ir vandens teršalų mūsų maistas neturi, kaip besistengtume, visų medžiagų, reikalingų deramam organizmo maitinimui, ir priešingai, turi gausybę nereikalingų ir kenksmingų sveikatai medžiagų (visų pirma, „sunkiųjų“ metalų, laisvųjų radikalų, įvairių konservantų, emulsiklių ir kt.), kurios kaupiasi mūsų kūne, nepaisant jo stebėtino gebėjimo perdirbti ir atsikratyti šių nereikalingų medžiagų, tačiau jis negali savo jėgomis jų visiškai sunaikinti ir šios toksiškos medžiagos mūsų kūne nusėda, o vėliau pasireiškia įvairios medicininės problemos. |
Laringitas- kas tai? Laringitas- gerklų uždegimas. Dažnai jis prasideda peršalus, pervargus nuo ilgo garsaus šnekėjimo, daug rūkant. Jis gali būti kitos ligos (gripo, skarlatinos, kokliušo) simptomas.
Ką reikėtų žinoti apie cukrinį diabetą ir insuliną Kas yra diabetas? Jei organizmas negamina pakankamai insulino ar nesugeba tinkamai jo panaudoti, žmogus suserga diabetu. Be insulino kūnas negali gauti kartu su maistu reikalingos energijos. Ar tai pavojinga? Taip. Diabetas yra lėtinė liga.
Mėnulio fazės ir sveikata 
Jaunatis Per jaunatį pagreitėja žmogaus organizmo medžiagų apykaita, todėl jaunatis puikiai tinka organizmui valyti, pradėti laikytis dietos (norint atsikratyti antsvorio). Per jaunatį taip pat tinka atsikratyti žalingų įpročių – rūkymo, alkoholio, narkotikų. Viskas, ką žmogus pradės per jaunatį, gerai seksis. Priešpilnis Šiuo laikotarpiu mūsų organizmo ląstelės intensyviai kaupia viską, kuo jas aprūpina kraujas. Itin veiksmingas vartojamų vitaminų, kitų preparatų poveikis. Priešpilnis – tinkamiausias metas kirpti plaukus, mat šiomis dienomis nukirpti plaukai greitai auga, būna sveikesni, jų galiukai neskilinėja. Priešpilnio dienomis patartina valgyti mažiau kaloringus produktus, nes organizmas pasisavina viską, ką jam šiuo metu duodi. Dietos laikytis beprasmiška, nes organizmui dabar reikia riebalų atsargų. Pilnatis Ši mėnulio fazė turi įtakos žmogaus psichikai ir sveikatai. Per pilnatį žmonės dažniausiai būna neramūs, agresyvūs. Šiuo metu užfiksuojama daugiausia savižudybių, nusikaltimų. Ne veltui nuo senų laikų buvo tikima, kad per pilnatį žmonės virsta vilkais, suaktyvėja vampyrai. Pilnatis – netinkamas metas persodinti augalus, skiepyti medžius. Šiuo metu sunkiau gyja žaizdos, tad jei įmanoma, reikėtų neplanuoti chirurginių operacijų. Tačiau per pilnatį patartina laikytis dietos. Šiuo metu nepatartina raugti kopūstų – jie bus minkšti ir rūgštūs. Delčia Šis metas puikiai tinka iš organizmo šalinti šlakus, valyti veidą, visą kūno odą. Šiuo metu nerekomenduojama kirpti plaukų, nes jie po to sunkiai auga, būna plonesni. Tačiau būtent dėl to delčia – puikus metas depiliacijai.Tokiu metu žmogus ne taip stipriai reaguoja į skausmą, tad delčia tinkamas metas chirurginėm operacijoms daryti, ypač lankytis pas stomatologus. Delčios dienos tinka laikytis dietos. Vertėtų vengti fizinės perkrovos, stresų.Šis metas puikiai tinka didelėms permainoms – pakeisti darbą, gyvenamąją vietą, o gal ir netinkamą gyvenimo partnerį. Gyd. Jonas Novikas
Depresija  Kai saulė vis mažiau džiugina žmones savo šviesa ir šiluma, o tamsūs šešėliai vis dažniau lenda iš tamsių pakampių, ne vieną iš mūsų aplanko niūrios nuotaikos ir mintys. Kiekvienas turime savo būdų, kaip įveikti užplūdusią melancholiją, bet pasitaiko atvejų, kai pats žmogus negali suvaldyti jį nugramzdinusios į prislėgtos nuotaikos liūną depresijos. Būsena, kuri užvaldo žmogų, gali būti net mirtinai pavojinga. Pasak specialistų, depresija - rimta ir dažna liga, kuri negydoma gali baigtis mirtimi. Tai liga, apie kurios požymius verta žinoti, kad galėtumėme laiku padėti sau ar mus supantiems žmonėms. Depresija (lot. depressus - tylus, žemas, nuleistas, gilus) – liūdna, liguistai prislėgta nuotaika. Ja sergančiam žmogui sunku susikaupti ir dirbti, jis praranda interesus. Tokiam žmogui trūksta energijos ir pagreitėja nuovargis. Pasak psichoterapijos centro psichologų, tai lyg bendras ryškus gyvenimiško energijos potencialo sumažėjimas, kurį nuolat lydi išsekimo ir prislėgtumo jausmai. Žmogus ima skųstis, kad „gyvenimas netenka skonio“, „ niekas nebeteikia džiaugsmo“,“ aplinka atrodo „lyg padengta juodau šydu“, „nėra jėgų kuo nors užsiimti“, „niekas nebedomina“ ir pan.. Depresija nėra „apsileidimas“ ar „tinginystė“. Mokslininkai ir gydytojai depresiją apibūdina kaip laibai aiškius simptomus turintį žmogaus emocinio balanso sutrikimą, kuriam būdinga prislėgta, bloga nuotaika. Jos metu sulėtėja mąstymas, judesiai, sutrinka vidaus organų veikla. Depresija – vienas dažniausių psichikos sveikatos sutrikimų.  Kiekvienas žmogus kartais išgyvena depresinius jausmus, ypač netekties, nusivylimo ar įprasto gyvenimo pasikeitimo metu. Sveikam žmogui tokie jausmai yra trumpalaikiai ir netrikdo kasdieninės veiklos, jam padeda paguoda, meilė ar aplinkos pakeitimas, arba žmogus paprasčiausiai adaptuojasi. Depresinis afektas, pasak psichologų, - emocinė išraiška, išeinanti už paprasto liūdesio ribų. Jis yra lydimas mąstymo, elgesio ir biologinių funkcijų sutrikimų, kurie tampa daugiau ar mažiau autonomiški nuo bet kokių išgyvenimų, davusių jiems pradžią. „Depresija yra diagnozuojama kaip klinikinis sindromas, kai grupė specifinių disfunkcijų yra konstatuojama kiekvienoje šių psichologinių sferų“. Gydytojai mano, kad depresiją sukelia paveldimas smegenų veiklos biocheminės pusiausvyros sutrikimas. Be šios priežasties ,pasak psichologų, depresiją gali sukelti ir daugelis kitų veiksnių: paveldimumas, sunkios somatinės (kūno) ligos, alkoholio ir narkotikų vartojimas, hormonų pusiausvyros sutrikimai (menstruacinio ciklo metu, klimakteriniu laikotarpiu, po gimdymo), staigus įprastinių gyvenimo sąlygų pasikeitimas (išėjimas į pensiją, darbo netektis, emigracija), ilgalaikis stresas (mylimo žmogaus mirtis, šeimyninė nesantaika, skyrybos). Gydytojai psichologai įvardija šiuos depresijos požymius: - sumažėjęs savęs vertinimas ir pasitikėjimas savimi;
- kaltės jausmas;
- bejėgiškumas, pojūtis, kad esi beviltiškas;
- niūrios, pesimistinės ateities perspektyvos vaizdavimasis;
- dirglumas, suirzimas;
- savęs žalojimo ar savižudybės mintys ar veiksmai;
- sutrinka miegas (nemiga ar pernelyg didelis mieguistumas, ryte atsikeliama nepailsėjus);
- sutrikęs apetitas (sumažėjęs ar pernelyg didelis polinkis persivalgyti ypač daug angliavandenių turinčio maisto);
- sumažėjęs seksualinis potraukis;
- nerimas, negalėjimas nustygti vietoje;
- neapaiškinami fiziniai nusiskundimai (nemalonūs pojūčiai širdies plote, galūnių tirpimas ar „sunkumo“ ir kt. pojūčiai jose, nemalonūs pojūčiai skrandžio srityje, vidurių užkietėjimas ar viduriavimas).
Kartais sergančio žmogaus nuotaikos sutrikimai, anot psichoterapijos centro psichologų, „maskuojami“ tokių simptomų kaip: nepaaiškinami pykčio priepuoliai, padidėjęs beprasmiškas fizinis aktyvumas, gausus alkoholio, kavos, tabako vartojimas ir iššaukiantis, provokuojantis ar konfliktiškas elgesys. Jei pastebime, kad šalia mūsų esantį žmogų kamuoja minėtos problemos, paskatinkime jį būtinai kreiptis į gydytoją. Medikai parinks tinkamą gydymą, kurį lemia depresijos forma, paciento pageidavimai ir amžius. Depresija gydoma antidepresantais ir pagalbiniais metodais (psichoterapija, magnetiniais, elektriniais gydymo metodai, miego ribojimu, šviesos terapija.) bei socialine pagalba. Visiškai pasveikti neįmanoma, todėl medikai siekia ne išgydyti (tai retai įmanoma), o pasiekti ligos požymių išnykimo. Kai artimas žmogus serga depresija, pasak psichologų, reikia įvertinti, ar tai negresia savižudybe.  Tyrimai rodo, kad klausinėjimas apie ketinimą žudytis gali padėti užkirsti savižudybei kelią. Jei savižudybės grėsmė itin didelė, asmenį galima gydyti priverstinai. Nebūkime abejingi sau ir kitiems!
Tuberkuliozė 
|
Kovo 24 d. minima Tarptautinė tuberkuliozės diena. Ši diena skirta plačiau informuoti žmones apie pavojingą ligą. Tuberkuliozė (TB) tai infekcinė liga kurią sukelia tuberkuliozės mikobakterija perduodama oro lašeliniu būdu. Pagrindinis TB šaltinis yra žmogus sergantis atvira plaučių TB. Infekcija dažniausiai pažeidžia plaučius, bet taip pat gali pažeisti ir kitus žmogaus organus ar audinius: smegenis, inkstus, kaulus ir stuburą. Negydomas TB sergantis žmogus gali mirti. Kokie yra TB požymiai? Labai svarbu kovojant su tuberkuliozės plitimu ir tuo pačiu siekiant stabilizuoti bei sumažinti sergamumą TB šalyje – anksti įtarti tuberkuliozę. Tuberkuliozės požymiai priklauso nuo to, kurioje kūno vietoje dauginasi ligos sukėlėjas. TB bakterija dažniausiai pažeidžia plaučius (plaučių tuberkuliozė). Plaučių TB pasireiškia šiais požymiais: · Sunkus kosulys, trunkantis 3 ar daugiau savaičių; · Skausmas krūtinėje; · Skreplių ar kraujo atkosėjimas. · Silpnumas ar nuovargis; · Svorio kritimas; · Apetito stoka; · Drebulys; · Karščiavimas; · Naktinis prakaitavimas. Kaip plinta TB? TB mikrobai patenka į orą kai plaučių TB sergantis žmogus kalba, kosti ar čiaudi. Priklausomai nuo aplinkos, taip išskirti mikrobai ore gali išlikti kelias valandas. Žmogus įkvėpęs TB mikrobais užteršto oro gali tapti infekuotu.Koks skirtumas tarp žmogaus užsikrėtusio TB ir žmogaus sergančio TB? Užsikrėtę TB asmenys savo organizme turi TB mikrobą, bet jis nėra aktyvus ir nesukelia ligos, nepasireiškia TB būdingi požymiai ir žmogus neplatina ligos, bet tai yra laiko klausimas kada dalis užsikrėtusių asmenų (5-10 proc) gali susirgti TB. 
Trečdalis visos pasaulio populiacijos yra užsikrėtę TB bakterija, iš jų 5-10 proc. susirgs tuberkulioze.Sergančių TB žmonių organizme mikrobai aktyviai dauginasi, jiems pasireiškia TB būdingi simptomai, taigi kosėdami jie platina užkratą. TB dažniausiai užsikrečiama, jei yra kadieninis kontaktas taip užkrečiami šeimos nariai ir darbo kolegos.Kaip diagnozuojama TB?
Tuberkulino (TB odos) testas naudojamas siekiant nustatyti ar žmogus užsikrėtęs TB. Sveikatos priežiūros specialistas įšvirkščia nedidelį kiekį skysčio, vadinamo tuberkulinu, po oda vidinėje dilbio dalyje. Po 2 ar 3 dienų, sveikatos priežiūros specialistas įvertina odos reakciją. Tuberkulino įšvirkštimo vietoje gali atsirasti patinimas. Išmatavus patinimą nustatoma ar testas teigimas ar neigimas. Teigimas testas paprastai reiškia, kad žmogus yra infekuotas TB.
Paprasčiausias tyrimas yra skreplių ištyrimas dėl TB mikobakterijų Cillio-Nilseno metodu. Šiuo metu šalyje yra 14 mikroskopijos centrų, kur tiriami skrepliai ar kita medžiaga dėl tuberkuliozės mikobakterijų. Šio tyrimo dėka galima greitai diagnozuoti TB, ir paskirti reikiamą gydymą. Labai svarbu ligonį, išskiriantį tuberkuliozės mikobakterijas greitai izoliuoti ir skirti reikiamą gydymą, kontroliuojamą medicinos personalo. Tuberkuliozės gydymas
Gydymas skiriamas sergantiems TB asmenims. Tai ilgas procesas trunkantis apie 6-8 mėn. Sergantis tuberkulioze žmogus turi griežtai laikytis gydymo reikalavimų (nustatytu laiku apsilankyti pas gydytoją, gerti vaistus), priešingu atveju ligonis neišgydomas. Be to, išsivysto gydymui atsparios tuberkuliozės bakterijos. Tokių tuberkuliozės mikobakterijų sukeltą ligą išgydyti yra ypač sunku ir brangu.
Taigi sergantysis turi atsižvelgti į šiuos ypatumus ir stengtis ne tik apsaugoti save, bet ir aplinkinius artimuosius ir draugus.
Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centras
VšĮ Respublikinė tuberkuliozės ir infekcinių ligų universitetinė ligoninėInformacijos šaltinis www.sam.lt |
Imuniteto stiprinimas |
Turime laiku pasirūpinti savo imuniteto stiprinimu Iš esmės imuniteto stiprybė priklauso nuo paveldėjimo — giminės genų. Įtaką padaro ir gyvenimo aplinka. Tačiau sustiprinti imuninę sistemą galime ir savo pastangomis. Kosulys, sloga, skaudanti gerklė, pakilusi temperatūra — dažnam šie negalavimai yra neišvengiami vėstančių orų palydovai. Vieni žmonės peršąla nuo mažiausio vėjelio, užsikrečia nuo kosėjančio kolegos, o prie kitų, atrodo, joks virusas nelimpa, net ir susirgę greitai ir lengvai pasveiksta. Priežastis paprasta — dėl visko „kaltas“ imunitetas, t.y. organizmo atsparumas, jo sugebėjimas pasipriešinti ligų sukėlėjams. Paprastai kalbant, imunitetas suprantamas kaip daugybė organizmo sistemų, kurios gina nuo įvairių ligas sukeliančių bakterijų, virusų ir pan. Imuninės sistemos ląstelės atskiria ir stengiasi nukenksminti svetimą organizmui medžiagą. Ypač daug tokių ląstelių yra kvėpavimo takų, virškinimo trakto gleivinėse. Kodėl vienų imunitetas stipresnis, o kitų silpnesnis, priklauso nuo daugelio priežasčių: paveldimumo, imunitetą silpninančių sunkių, sekinančių ligų, operacijų, kai kurių vaistų, stresų, fizinio ir protinio pervargimo, nepilnavertės mitybos, dietų laikymosi, vitaminų trūkumo, fizinio krūvio stokos, sėdimo darbo, nejudraus gyvenimo būdo, rūkymo, alkoholio vartojimo, o pasikartojančios infekcinės ligos dar labiau jį susilpnina. Visi žinome, kad organizmą reikia stiprinti ir grūdinti, o tam reikia nemenkų valios pastangų, nuolatinio ir sistemingo darbo. Norint būti atsparesniam ligoms, būtina ne tik pakankamai ilsėtis, bet ir tinkamai maitintis. Reikia įvairaus maisto, todėl nepakanka valgyti vien gausybę daržovių su kruopomis. Su maistu gauname mikroelementų ir vitaminų. 
Maisto produktai, stiprinantys imuninę sistemą Braškės Braškėse yra imuninę sistemą stiprinančių medžiagų: folio ir salicilo rūgšties, jodo. Vitamino C yra daugiausia ne citrusiniuose vaisiuose, o erškėtrožių ir juodųjų serbentų uogose bei braškėse. Česnakai Liaudyje česnakas vadinamas natūraliu antibiotiku , nes šioje daržovėje yra fitoncidų, naikinančių žaliuosius mikrobus. Stiprindami imuninę sistemą, per dieną suvalgykite po 2 česnako skilteles. Braziliški riešutai Imuninę sistemą stiprina selenas, kurio daugiausia yra braziliškuose riešutuose. Tyrimais įrodyta, jog jei trūksta seleno, žmogaus organizmą dažnai puola gripas bei virusiniai susirgimai. |
Žarnynas 
|
Žarnynas (lot. intestinum) – virškinamojo trakto dalis, atliekanti sekrecijos, virškinimo, rezorbcijos funkcijas. Žmogaus virškinimo sistema prasideda burnos ertme. Maistui esant burnoj, kiti virškinimo organai refleksiškai paruošia toliau jį perdirbti. Iš burnos maisto tyrė patenka į stemplę, iš jos – į skrandį. Toliau maistas slenka žarnynu, nesuvirškintos atliekos pasiekia tiesiąją žarną ir per išangę pašalinamos lauk. Virškinimo sistemai dar priklauso dvi stambios liaukos – kepenys ir kasa, kurios gamina virškinimo sultis. Be to, virškinimo sistema gamina hormonus ir dalyvauja apsauginėse reakcijose. Virškinimo organų sistemoje yra perdirbamos maisto ir energetinės medžiagos, kad jas lengviau galėtų įsisavinti audiniai ir ląstelės (virškinimas).
Normali žarnyno veikla turi daug įtakos bendrai sveikatos būklei. Pasak dietologų, sriuba yra skanus, sveikas ir patogus maistas. Sriubos yra maistinių skaidulų šaltinis, kurios yra subalansuotos mitybos pagrindas, pagerina virškinimą ir bendrą savijautą. Sriuboje didelę dalį užima daržovės – būtinas ingredientas kasdieniniam racione, tad valgydami sriubas subalansuojame savo mitybą bei organizmą praturtiname reikiamu skysčių kiekiu. 
Receptai pateikti iš www.receptai.lt
Paprikos sriuba su šonine
150g rūkytos šoninės
100g morkų,
3 pomidorai
70g salierų,
50g porų , 100g svogūnų
2 žalios paprikos (300g)
1 geltona paprika (100g)
350g bulvių,
1 šaukštas aliejaus
4 šaukštai naturalaus jogurto
3 šaukštai ryžių
2 skiltelės česnako
5 šakelės petražolių
1 šaukštas smulkintų petražolių
druskos, pipirų
Šoninę supjaustyti kubeliais ir pakepinti aliejuje. Svogūną aplupti, supjaustyti kubeliais. Morkos nuskutamos ir sutarkuojamos stambia tarka. Išvalytas poras supjaustomas plonais griežinėliais. Paprikas nuplauti, išvalyti sėklas ir supjaustyti juostelėmis. Bulvės nuskutamos ir supjaustomos kubeliais. Pomidorus nuplykome, aplupame ir supjaustome kubeliais. Į kepinamą šoninę sudėti svogūną, morkas ir porus, truputi pakepinti. Po to sudedame papriką, 2 min. pakepiname, įpilame 4 stiklines vandens, sudedame prieskonius (išskyrus petražoles) ir užverdame. Ryžius išplauname, sudedame į sriubą kartu su bulvėmis į verdančią sriubą. Įdedame petražolių šakeles ir verdame 15 min. Tada sudedame pomidorus ir verdame dar 7 min. Nulupame česnaką ir sutriname arba labai smulkiai sukapojame, sudedame į sriubą. Iš sriubos išimame petražoles. Sriubą supilti į lėkštes, į kiekvieną lėkštę įdėti po šaukštą jogurto ir pabarstyti smulkintomis petražolėmis.
Rūgšti grybų sriuba
250 g šviežių grybų,
1 šaukštas margarino arba kitų riebalų,
1 mažas svogūnas,
1 šaukštas miltų, druskos,
1 l vandens,
2 pomidorai arba 1 raugintas agurkas,
0,5 obuolio,
2 šaukštai grietinės,
krapų arba svogūnų.
Grybus supjaustyti siauromis juostelėmis ir pakepti riebaluose. Į keptuvę įberti kapotų svogūnų, miltų ir kepinti, kol miltai paraus.Viską užpilti karštu vandeniu, pasūdyti ir virti 10-15 min. Baigiant virti sudėti plonomis skiltelėmis supjaustytą pomidorą arba agurką ir obuolį. Sriubą pagardinti grietine ir pabarstyti žalumynais.
Skanaus!
|
Džiaukis saule 
|
Saulė – žvaigždė, kurios sistemoje yra ir Žemė, ryškiausias mūsų dangaus objektas. Žemė ir kitos Saulės sistemos planetos, tiek sudarytos iš kietųjų medžiagų, tiek iš dujų, skrieja aplink Saulę. Kiti kūnai, skriejantys aplink Saulę, dėl jos gravitacinės traukos yra asteroidai, kometos ir kometoidai, transneptūniniai objektai ir, be abejo, dulkės. Saulė yra vienintelis energijos šaltinis Žemei. Beveik visos gyvybės rūšys priklauso nuo fotosintezės, kuri galima tik dėl Saulės energijos.
DŽIAUKIS SAULE IŠVENGDAMAS ŽALOS
Pastarosiomis dienomis saulės spinduliai dar labiau suaktyvėjo, todėl vykstant į keliones ar į paplūdimius būtina tinkamai pasirūpinti oda. Svarbu nepamiršti ne tik akinių, kepurių, padedančių apsaugoti odą nuo ultravioletinių spindulių, bet ir kitų apsaugos priemonių.
Karštomis dienomis žmogaus odai labai reikalingas drėkinamasis kremas, nes prakaituojant itin daug drėgmės išgaruoja. Apsauginis kremas padeda apsisaugoti nuo ultravioletinių saulės spindulių, raukšlių ir pigmentinių dėmių.
Geriausia priemonė, apsauganti mus nuo žalingo ultravioletinių spindulių poveikio, yra kremai su vadinamuoju SPF (angl. sun protection factor) filtru. Specialistai rekomenduoja rinktis ne mažesnę nei SPF 15 apsaugą (sulaiko 93 proc. UV spindulių).
Apsauginio kremo veikimo laiką galite apskaičiuoti ir patys, SPF skaičių padauginę iš laiko, kurį galite praleisti saulėje neįdegę. Vis dėlto svarbu nepamiršti, kad minėtieji kremai ne visada veiksmingi: jeigu kremas nėra atsparus vandeniui, o jūs negalite atsispirti pagundai kas pusvalandį išsimaudyti, teks kremu teptis po kiekvienų maudynių. Be to, derėtų imtis ir kitų priemonių, padedančių išsaugoti gražią odą. Prisiminkite, kad pavojingiausias metas lepintis saule – nuo 10 iki 14 valandos, o ilgai būdami atokaitoje nešiokite kepuraitę ir akinius nuo saulės.
Apsauginis kremas turėtų būti tepamas pusvalandį prieš išeinant į gatvę, paplūdimį ar pan. Ant apsauginių kremų pakuočių yra nurodytas apsaugos nuo saulės faktoriaus (SPF) dydis. Jis labai paprastai apskaičiuojamas. Pavyzdžiui, šviesios odos (I tipas) žmogus be jokios apsaugos saulėje gali būti apie 10 minučių. Tad minutes padauginę iš SPF dydžio, sužinome, kiek laiko, patepę odą šiuo kremu, galime būti saulėje (10 x 20 = 200 min.). Vadinasi, kuo žmogaus oda šviesesnė, tuo turi būti didesnis SPF arba dažniau reikia teptis apsauginiu kremu.
Lūpų, arba paprastoji, pūslelinė – virusinė odos ir gleivinių liga, nepaisanti sezono ir galinti pričiupti bet kuriuo metų laiku. Odoje atsiranda vandeningų pūslelių, kamuoja silpnumas ir šaltkrėtis, pakyla kūno temperatūra, pablogėja nuotaika. Pūslelės paprastai nusėja lūpų, nosies sritį. Įdomiausia, kad daugeliui žmonių virusą pažadina vasaros maudynės ar pasilepinimas saulės spinduliais. Kaip apsaugoti lūpas nuo viruso? Lūpų oda – pati ploniausia ir jautriausia, todėl jas reikia ypatingai prižiūrėti ir saugoti. Svarbu jas puoselėti visus metus, ypač vasarą ir žiemą, nes šiais metų laikais lūpos dažniausiai šerpetoja, skilinėja, įtrūksta kampučiai.
Tiesa ar melas?
Debesuotą dieną įdegti neįmanoma − melas. Pro debesis mus pasiekia mažiau UV spindulių, tačiau įdegti ar nudegti galite taip pat sėkmingai, nors ir nėra tiesioginių saulės spindulių. Net 65 proc. spindulių prasiskverbia pro debesis.
Būdami vandenyje galime būti ramūs − melas. Saulės spinduliai mus pasiekia ir vandenyje, maždaug metro gylyje. Puiku atsivėsinti, tačiau nepamirškime, kad maudantis taip pat galima nudegti.
|
Širdis
|
Širdis yra vienas iš svarbiausių, gyvybinių žmogaus organų. Širdis (lot. cor) – raumeninis, netaisyklingo kūgio formos, maždaug kumščio dydžio tuščiaviduris organas, varantis be paliovos kraują, kuris išnešioja po visą organizmą maistines mežiagas, hormonus, o iš audinių surenka kenksmingas medžiagas.
Širdies raumenynas sudarytas iš dviejų rūšių raumenų:
atliekančių mechaninį darbą ir specifinių, sudarančių širdies laidžiąją sistemą, kurioje kilęs sujaudinimas patenka darbinį širdies raumenį.
Širdies veikla yra cikliška. Kiekvieną ciklą sudaro susitraukimas - sistolė ir atsipalaidavimas - diastolė . Iš širdies pagrindo prasideda 6 stambios kraujagyslės, kuriomis atiteka arba išteka kraujas.
Žmogaus širdis susideda iš 4 kamerų: dviejų skilvelių ir virš jų – dviejų prieširdžių. Dešinįjį skilvelį nuo prieširdžio skiria anga (ostium atrioventriculare dextrum), kurios kraštuose tvirtinasi triburis vožtuvas (valva tricuspidalis), kairįjį skilvelį nuo prieširdžio – dviburis (mitralinis) vožtuvas (valva bicuspidalis). Tarp skilvelių ir iš jų išeinančių arterijų dar yra pusmėnuliniai vožtuvai. Pusmėnulinį vožtuvą sudaro trys audinio kišenės, o kiekviena kišenė savo forma primena pusmėnulį. Plaučių pusmėnulinis vožtuvas išsidėstęs tarp dešiniojo skilvelio ir plaučių arterijos. Aortos pusmėnulinis vožtuvas yra tarp kairiojo skilvelio ir aortos.
Širdies vožtuvas yra jungiamojo audinio darinys, vožtuvų lapeliai, uždarantys vožtuvą, yra labai ploni ir lankstūs, tačiau yra atsparūs didelėms apkrovoms. Jie sudaryti iš trijų sluoksnių – fibrosa, ventricularis ir spongiosa. Šie sluoksniai skiriasi tarpląstelinio užpildo komponentų (kolageno, elastino, proteoglikanų ir kitų molekulių) kiekiu ir sandara.
Suaugusio žmogaus širdis yra apie 13 cm ilgio, 9 cm ir 7 cm storio; vyro širdis sveria apie 350, moters – apie 300 gramų. Masė priklauso nuo žmogaus amžiaus, fizinio išsivystymo ir veiklos pobūdžio.
|
|
Specialistas pataria 