Plokščiapadystė

                Kiekviena mama yra sau kėlusi klausimą, ar mano vaikas plokščiapadis? Išgirdus teigiamą atsakymą, kyla daugybė klausimų: kas tai yra, kaip to išvengti, kaip gydyti ar reikia gydyti?Plokščiapadystė, pasak ortopedo, – tai pažeistos pėdos kaulų, raumenų ir raiščių sistemos pasekmė.

                Lietuvos statistikos duomenimis, šia liga serga apie 24 proc. gyventojų, apie 15–20 proc. vaikų yra įvairių pėdos deformacijų. Sergant plokščiapadyste skauda pėdas ir kojas, jos greitai pavargsta. Į šią ligą negalima nekreipti dėmesio – būtina ją gydyti, nes kitaip vėliau gali atsirasti įvairių kojų pažeidimų. Plokščiapadystei gali turėti įtakos ankstyvas (8 mėnesių) kūdikio stovėjimas, vaikščiojimas (tėvai tuo tikrai neturėtų džiaugtis), nutukimas, mažas vaiko fizinis aktyvumas. Esant silpnai pėdų raiščių sistemai, vaikai greičiau pavargsta, būna irzlūs, skundžiasi kojų skausmais.

                Plokščiapadystė diagnozuojama atliekant plantogramas (pėdų antspaudus). Iš atliktų nuotraukų specialistas ortopedas gali daryti išvadą, ar pėdos skliautas normalus, ar yra kurio nors laipsnio plokščiapadystė.

                 Plokščiapadystės ir padų virtimo į vidų profilaktikai ir jai gydyti  rekomenduoja kuo dažniau vaikščioti basiems. Vasara – palankus metas tai daryti, nes galima vaikščioti minkšta žeme, žole, smėliu. Ši maloni procedūra stimuliuoja pėdos nervų galūnes, stiprina pėdos raumenis, o tai turi įtakos normalaus pėdos skliauto formavimuisi. Tačiau nerekomenduojama vaikščioti basomis po kietą gruntą. Pavyzdžiui, asfaltu, lygiomis grindimis (linoleumu, parketu, plytelėmis), nes esant lygiam paviršiui pėdos remiasi visu, o ne atraminiais paviršiais. Specialistai siūlo šias profilaktikos priemones:  speciali kasdieninė gydomoji mankšta, kuri  atliekama specialiuose kabinetuose, padedant kineziterapeutams. Pėdos raumenims mankštinti bei pėdos skliautui stiprinti naudojamos įvairios priemonės: specialūs ritinėliai, grublėti gaminiai, įvairios lazdelės. Jas naudojant atliekami specialūs pratimai. Išmokus juos galima atlikti ir savarankiškai namuose. Naudinga kojų pirštais traukti į save pasunkintą rankšluostį, gulintį ant grindų. Rekomenduojami pratimai – sulenkti ir ištiesti kojų pirštus, pėdomis ridenti volelį ar pėdos skliautu glostyti blauzdą nuo pirštų kelio link. Kiekvieną pratimą vaikai turėtų atlikti 3 kartus, o suaugusieji – 7 kartus.               

                 Ortopedinės priemonės – supinatoriai (įdėklai į avalynę) reikalingi plokščiapadystės profilaktikai, ypač vaikystėje, nes jie sėkmingai stabdo ligos progresavimą.  Jei vaikystėje ir paauglystėje supinatoriai stabdo plokščiapadystės vystymąsi, tai suaugusiems pacientams įdėklai į avalynę yra reikalingi tam, kad avalynė būtų kuo patogesnė vaikščioti, t.y. sumažintų kojų skausmus, tinimą, nuovargį.

             Gydytojai ortopedai  pabrėžia, kad tik kompleksinis gydymas duoda teigiamų rezultatų: supinatoriai ir avalynė formuoja taisyklingą pėdos skliautą, o mankšta ir masažas stiprina pėdos raumenis ir raiščius.  O kojų pašalinti nuovargį  gali šilta vonelė (su jūros druska ar soda) kojoms – 15–20 minučių, kojų palaikymas pakėlus (10–15 laipsnių kampu), 5 minučių masažas ir 10 minučių pėdų, pirštų mankšta.

             Jei negalime išvengti šios bėdos, tai bet pagelbėkime sau ir savo vaikams pasinaudodami specialistų patarimais.