Raumenų spazmai- mėšlungis


Mėšlungis - tai tam tikros grupės raumenų spazmas arba stipriai padidėjęs jautrumas (sumažėjęs dirgiklio slenkstis, į kurį reaguoja raumuo). Atliekant psichologiškai ir fiziologiškai nepriimtiną judesį, raumenį gali sutraukti mėšlungis. Raumenų mėšlungis atsiranda nepriklausomai nuo žmogaus valios ir jo negalima reguliuoti. Dėl to prasidėjęs mėšlungis gali “išmušti” žmogų iš bet kokio ritmo ir sutrikdyti jo aktyvią veiklą. Mėšlungis paprastai trunka nuo kelių sekundžių iki ketvirčio valandos ar net ilgiau.

Tai paplitęs reiškinys. Dauguma (95 proc.) žmonų tam tikru gyvenimo laikotarpiu kentėjo mėšlungį. Jis bendras suaugusiems ir dažnėja senstant, tačiau jį patiria ir vaikai. Apie 40 proc. žmonių, patiriančių skeleto raumenų mėšlungį, kenčia ekstremalų skausmą ir negali judėti ar vaikščioti paveiktomis galūnėmis. Kartais galūnės į normalią, beskausmę būklę grįžta tik po savaitės.

Skeleto raumenų spazmai dažnai pasireiškia aktyviai judant, nors galimi ir atsipalaidavus. Dažniausiai mėšlungis sutraukia blauzdų ir kojų pirštų raumenis, nes blauzdos laiko didžiausią krūvį - visą mūsų kūną. Kitus raumenis mėšlungis ištinka rečiau.

Mėšlungio priežastys

Naktinis kojų mėšlungis yra nevalingi raumenų susitraukimai, atsirandantys naktį ar ilsintis. Naktinių kojų mėšlungio trukmė kintanti, nuo kelių sekundžių iki kelių minučių. Po mėšlungio gali išlikti raumenų skausmas. Toks mėšlungis gali sukelti paniką. Tiksli šių spazmų priežastis nežinoma. Galimi veiksniai – dehidratacija, mažas tam tikrų mineralinių medžiagų (magnio, kalio, kalcio, natrio) kiekis, sumažėjęs kraujo skrautas į raumenis dėl ilgo gulėjimo ir t.t.

Ligos ir traumos. Mėšlungis gali būti kai kurių ligų simptomas ar komplikacija. Dažniausi su tuo susiję sutrikimai – inkstų, skydliaukės ligos, hipokalemija, hipomagenizja, hipokalcemija, neramių kojų sindromas, venų išsiplėtimas, išsėtinė sklerozė. Dėl kraujagyslių patologijos (venų išsiplėtimo ar uždegimo) sutrinka raumenų kraujotaka, raumenyse užsilaiko veninis kraujas, susidaro pieno rūgštis ir išsivysto acidozė. Raumuo į tai gali reaguoti skausmingu, gana ilgai besitęsiančiu mėšlungiu, kuris paprastai labai vargina. Nuolatiniai raumenų spazmai gali pasireikšti kaip apsauginis mechanizmas dėl traumų - spazmas sumažina judėjimą ir stabilizuoja pažeistą sritį.

Dehidratacija. Mėšlungis gali sutraukti raumenis ir netekus daug skysčių. Vandens organizme gali pritrūkti dėl ilgalaikio vėmimo, viduriavimo, gausaus prakaitavimo aktyviai sportuojant ar sunkiai dirbant, be saiko vartojant alkoholį, geriant daug kavos. Prakaitą daugiausia sudaro vanduo ir natrio chloridas, dėl kurio praradimo raumenų ląstelėse sutrinka osmosinis balansas.

Mažas druskų kiekis kraujyje. Organizmo elektrolitų apykaitos sutrikimas, dažniausiai - magnio ir kalio trūkumas maiste. Šiuo atveju labai svarbi mityba. Kalcio ar magnio sumažėti gali ir dėl diuretikų, vėmimo, netinkamos kalcio absorbcijos dėl vitamino D trūkumo, prastos prieskydinės liaukos funkcijos ir pan. Kai organizme trūksta magnio, sumažėja dirglumo slenkstis.

Vitaminų trūkumas. Kai kurių vitaminų trūkumas gali tiesiogiai ar netiesiogiai sukelti mėšlungį. Tai tiaminas, pantoteno rūgštis, piridoksinas.

Nervinė įtampa. Tai bene dažniausia mėšlungio ir spazmų atsiradimo priežastis, tačiau prisimename ją, deja, retai.

Nėštumo periodu besiformuojantys vaisiaus kaulai iš mamos organizmo “grobia” kalcį. Moterys paskutiniais nėštumo mėnesiais su šlapimu praranda daug kalio. Naktinis kojų mėšlungis (beveik išimtinai blauzdos spazmai) laikomas „įprastu“ paskutiniais nėštumo mėnesiais.

Nepatogi avalynė. Kartais dėl mėšlungio gali būti kalti aukštakulniai bateliai. Visą dieną jais avinčių moterų blauzdų raumenys dėl nuolatinės įtampos pervargsta, trumpėja ir juos gali sutraukti mėšlungis. Naktį pėdų raumenis dažniausiai traukia dėl sutrikusios kraujotakos, tai aukštakulnių arba visai be užkulnių avalynės pasekmė.

Dideli temperatūros pokyčiai. Raumenų peršalimas, ypač plaukiojant šaltame vandenyje (vėsesnis nei 22 laipsnių temperatūros vanduo jau laikomas šaltu).

Kojų raumenų mėšlungis dažnai vargina sportininkus. Mėšlungis atsirasti gali po intensyvios sportinės veiklos (ar jos metu).

Nejudrumas - žmonės, kurie dėl negalios ar ligos priversti ilgą laiką gulėti lovoje, ir sveikieji, kurie ištisas valandas viena poza praleidžia prie televizorių ir kompiuterių, dažnai kenčia nuo kojų raumenų mėšlungio. Ilgai padirbus kompiuterio klaviatūra, sutrinka plaštakų kraujotaka ir raumenų maitinimas, tad ima traukti rankų plaštakas.

Amžius. Dažniau mėšlungis vargina vyresnio amžiaus žmones.

Vaistai. Mėšlungis dažnenis tarp tų, kurie gydomi šlapimą varančiais vaistais, skatinančiais kalio išsiskyrimą.

Lygiųjų raumenų spazmai būna dėl menstruacijų (ypač prieš menstruacijas) ar gastroenterito, tai gali būti ir endometriozės ar kitų sveikatos problemų simptomai.

 

Mėšlungio profilaktika

  • ·         Po sunkaus fizinio darbo ar sportinės treniruotės, ypač šiltuoju metų laiku, būtina gerti daug skysčių. Sveika negazuotas mineralinis vanduo, vaisių sultys.
  • ·         Į valgiaraštį įtraukti kuo daugiau vaisių ir daržovių. Verta įsidėmėti, jog daržovės, gausiai tręšiamos fosfatais ir salietra, užauga didelės ir gražios, tačiau jose beveik nelieka magnio ir kalcio.
  • ·         Esant reikalui, vartokite daugiau atitinkamų mineralinių medžiagų turinčius augalus ar preparatus. Daug natūralaus magnio yra žemės riešutuose, migdoluose, šviežiuose vaisiuose (bananuose), šokolade ir kituose kakavos produktuose. Razinose ir džiovintuose abrikosuose yra daug kalio. Rekomenduojama magnio paros dozė suaugusiesiems - nuo 300 iki 350 mg per dieną. Daugiau magnio (iki 50 mg per dieną) turėtų vartoti paaugliai brendimo laikotarpiu ir krūtimi maitinančios motinos. Magnio ir B6 preparatai nuo mėšlungio gana greitai išvaduoja jaunus ir sveikus žmones, bet ligotiems ir vyresnio amžiaus asmenims jie mažiau efektyvūs.
  • ·         Vitaminų B kompleksas, lidokainas, kalcio kanalų blokatoriai gali būti veiksmingi gydant raumenų mėšlungį. Mėšlungio atsiradimo tikimybę gali sumažinti ir vitaminas E. Padėti gali ir chininas, tačiau atsižvelgiant į jo šalutinį poveikį, jis svarstomas tik tada, kai kiti būdai neveikia.
  • ·         Jei mėšlungis kartojasi labai dažnai, gali padėti pėdų refleksinių zonų masažas (jį turi atlikti patyręs specialistas).
  • ·         Į vandenį negalima šokti stipriai įkaitus.
  • ·         Dirbant prie kompiuterio kas valandą vertėtų daryti pertraukas ir masažuoti rankas nuo pirštų galiukų iki dilbio vidurio.
  • ·         Stenkitės vengti aukštakulnių bei batų visai be užkulnių.
  • ·         Jei kamuoja raumenų spazmai prieš mėnesines, patartina pagulėti karštoje vonioje su rozmarino žolelėmis, kurios reguliuoja moteriškų hormonų pusiausvyrą.
  • ·         Gali padėti reguliari mankšta, tonizuojanti raumenis ir gerinanti kraujo apytaką (pvz daug kartų suglausti ir išskėsti kojų pirštus; lėtai tiesti koją ir kelti pėdą aukštyn, įtempti ir greitai lankstyti pirštus).

Ką daryti ištikus mėšlungiui

  • ·         Reikėtų pasistengti ištempti “sutrauktą” raumenų grupę. Sutraukus blauzdos raumenis, galima atsigulus ant nugaros mėšlungio sutrauktą koją paimti už pirštų ir atsargiai, vengiant trūkčiojimų, traukti aukštyn. Prieš tempiant prie pakinklio kelias sekundes galima palaikyti gabalėlį ledo. Dar vienas iš pagalbos būdų – tvirtai atsiremti pėda į žemę, pamasažuoti blauzdą, nuprausti ją labai šiltu dušu ir kumščiu pastuksenti kojos padą.
  • ·         Sutraukus priekinius šlaunies raumenis, vertėtų atsistoti ar atsigulti ant šono, ranka suimti čiurną ir koją iš nugaros pritraukti prie kūno, o po to vėl ištiesti.
  • ·         Esant užpakalinių šlaunies raumenų mėšlungiui, reikia ranka suimti kojos pirštus ir ištiesti koją tuo pat metu ranka švelniai spaudžiant kelį.
  • ·         Jei mėšlungis sutraukė kojos pirštus, galima atsistoti remiantis visa pėda (prieš tai galima pamasažuoti ir patrinti pirštus) ir įtempti pirštus ar pavaikščioti. Taip pat galima atsisėsti ir ranka lenkti kojos pirštus kelio link, pamasažuoti pėdos raumenis.
  • ·         Naktinio kojų mėšlungio trukmė sumažėti gali greitai atsistojus ir pažingsniavus. Atsistojus galima kelis kartus remtis tai ant pirštų, tai ant pėdos.
  • ·         Jei raumenį sutraukia vandenyje, svarbiausia neišsigąsti, nedaryti staigių judesių, atsipalaiduoti ir pasistengti kiek galima daugiau ištempti sutrauktą raumenį. Raumenų mėšlungis nėra paralyžius, nuskęstama ne dėl raumens susitraukimo, bet dėl tuo metu atsiradusios panikos ir baimės. Nors ir skauda, tačiau tuo metu valdyti galūnę galima.
  • ·         Jeigu mėšlungis sutraukė ranką, ištieskite pirštus, spauskite jų pagalvėles, ištempkite raumenis ir pamasažuokite. Sutraukus dilbį, uždėkte vieną delną ant kito ir plaštakas pasukite taip, kad pirštų galiukai būtų atsukti į krūtinę. Po to vėl atsukite plaštakas atgal ir ištieskite rankas į priekį. Sutraukus žastą, suspauskite abiejų rankų kumščius, po to krūtinės aukštyje stipriai spauskite delnus vieną į kitą.
  • ·         Patartina įsigyti ir su savimi turėti magnio tablečių. Prasidėjus mėšlungiui dvi tabletes sukramtyti.
  • ·         Raumenis atpalaiduoti padės ir pirtis arba šiltas dušas.
  • ·         Jai mėšlungis atsirado dėl didelio fizinio krūvio, kada pakinta elektrolitų polyčiai, padės skysčiai ir druska (šiuo atveju pirmiausia prarastas natris, o ne kalcis, magnis ir kalis).

Į gydytoją reikia kreiptis:

·         Jeigu mėšlungis kamuoja kasdien arba kasnakt.

Greitąją pagalbą reikia kviesti:

·         Jeigu mėšlungis vargina vaiką.

·         Jeigu kartu su mėšlungiu pakyla aukšta temperatūra ar skauda galvą.

 

 

Šakių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras

www.sakiaivsb.lt

 

 

Laikrodis

Apklausa

Kaip stiprinate imunitetą siaučiant gripui?
 
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis

Paieška